Joninės - trumpiausios metų nakties šventė

Joninės – dar kitaip vadinamos Rasos arba Kupolinės – tai šventė, minima birželio 24 dieną, kuomet šiauriniame žemės pusrutulyje yra ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši data sutampa su astronominės vasaros pradžia ir vasaros saulėgrįža.

Tai naktis, kuomet pinami vainikai, ieškoma paparčio žiedo, o Joninių laužai dega visoje Europoje.

Joninės šiomis dienomis

Ši šventė minima visoje europinėje kultūroje – šalyse, kuriose gyvena indoeuropiečių palikuoniai. Geriausiai Joninių tradicijas pažįsta skandinavai, baltai bei slavai, kadangi šios tautos ilgiausiai išlaikė ryšį su senolių išmintimi. 

Lietuvoje Joninės švenčiamos visoje šalyje. Turistai iš įvairių pasaulio šalių atvyksta į mūsų šalį, siekdami susipažinti su  folkloru ir pasinerti į viduramžių atmosferą. Viena įdomiausių ir populiariausių Joninių sutikimo vietų Lietuvoje – tai Kernavė. 

Šis miestas prieš daugelį metų buvo pirmoji Lietuvos valstybės sostinė. Kvapą gniaužianti Kernavės aplinka įtraukta į UNESCO pasaulio paveldą, o penki žymieji piliakalniai Joninių metu paverčiami muziejais po atviru dangumi. Rengiamos mugės, koncertai bei įvairūs spektakliai. 

Vilniuje Joninių šventė minima Verkių parke. Čia įprastai pinami vainikai, verdama žolelių arbata bei giedamos lietuvių liaudies dainos. Saulei leidžiantis kūrenami laužai, šokama rateliu bei šokinėjama per ugnį.

Taip pat Iki šiol žmonės ieško paslaptingomis istorijomis apipinto paparčio žiedo. Kalbama, kad jis žydi tik trumpą akimirką vienoje pasaulio vietoje, o jį suradęs bus kupinas laimės, turtų ir išminties.

Joninių atsiradimo ištakos

Joninių tradicijos Europoje turi itin gilias šaknis.

Metų metus vyksta diskusijos, kaip tinkamai reikėtų vadinti šią saulėgrįžos šventę. 

Pirmą kartą Rasos šventė paminėta rašytiniuose šaltiniuose dar  1397 metais grafo Kyburgo kelionės į Lietuvą aprašyme. 

1835 metais Teodoras Narbutas šią šventę mini Kekyrio pavadinimu, teigdamas, jog tokiu pavadinimu šventę vadinę prūsai ir kad jos papročiai tokie patys, kaip ir slavų Kupalos šventės.  

Dabartinį šventės vardą – Joninės – ši šventė įgijo XVI amžiaus pradžioje, kuomet bažnyčią šią datą susiejo su Jono Krikštytojo gimimo diena. 

20-ajame amžiuje, plintant Romuvos ir folkloro judėjimui, Joninės buvo vis dažniau švenčiamos pagal senuosius papročius. 

O jau 2004 metais buvo paskelbta, jog Joninės Lietuvoje – tai valstybinė šventė. 

Šviesiaplaukė_mergina

Joninių simboliai: Saulė ir Ugnis

Trumpiausios metų nakties vieni iš simbolių – tai saulė ir ugnis.

Saulei dėkojama už šilumą ir šviesą bei jos palankumą. Buvo manoma, jog kuo daugiau ugnis apšvies laukus, tuo didesnis bus derlius, todėl šventės metu įprastai būdavo deginami laužai aukščiausioje apylinkės vietoje. Žmonės prie laužų dainuodavo, šokdavo susikibę poromis ratelius bei šokinėdavo per ugnį. 

Anksčiau buvo tikėta, jei pora peršoks per laužą, jų laukia vestuvės. 

O jau bendrą gyvenimą kuriantys jaunavedžiai šventos ugnies būtinai parsinešdavo namo, kad šeimos gyvenimas būtų laimingas ir taikus.  

Vidurnaktį būdavo ieškoma paparčio žiedo ir tikima, jog jį radęs žmogus taps visažiniu. 

degantis_laužas

Vandens simbolis per Jonines

Per Jonines nuo senų laikų išskirtinis dėmesys skiriamas vandeniui. 

Žmonės tikėjo, jog kuo didesnė rasa apklos laukus saulei kylant, tuo bus gausesnis derlius. Taip pat buvo manoma, jog rasa, prieš saulei patekėjus, turi gydomųjų galių. 

Joninių išvakarėse arba anksti ryte buvo maudomasi upėse, ežeruose, tikintis sustiprinti organizmą, pasveikti ar apsisaugoti nuo klastingų ligų. 

Daugybės šių Joninių tradicijų buvo laikomasi iki pat 20-ojo amžiaus vidurio. 

Džiugu, kad  iš kartos į kartą perduodamos tradicijos ir ritualai vienija žmones šią stebuklingą naktį ir suteikia galimybę pasinerti į pasaką ir jos stebuklus.

Lieptas_prie_ezero

Jonas ir Janina

Krikščionybei įsitvirtinus Lietuvoje, Joninės buvo sutapatintos su Šv. Jono vardinėmis. 

Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje 2020 metais birželio mėnesį Lietuvoje gyveno apie 50 tūkstančių Jonų ir Janinų. Jei visi šių vardų savininkai Lietuvoje gyventų viename mieste, jis būtų beveik dviejų Jonavų dydžio. 

Tiesa, tendencijos rodo, jog šių vardų populiarumas vis mažėja. Dar 2006 metais, remiantis registrų centro duomenimis, Lietuvoje gyveno 81 tūkstantis  – apie 45 tūkstančiai Jonų ir 36 tūkstančiai Jonių bei Janinų. 

Svarstantiems, kaip pasveikinti pažįstamus šių vardų savininkus, rekomenduojame pasisemti originalių vardo dienos sveikinimų idėjų ir maloniai nustebinti pažįstamus Jonus ir Janinas.  

Tradicijos gyvos tol, kol  jas puoselėjame. 

Nors dovanų šios šventės metu vienas kitam žmonės įprastai nedovanoja, šmaikštaus sveikinimo ar palinkėjimo visada malonu sulaukti. 

Tam, kad nereikėtų ieškoti žodžių kišenėje ir svarstyti, kaip tinkamai pasveikinti artimuosius su šia magiška švente, atrinkome įdomiausius Joninių sveikinimus, kuriais norime su Jumis pasidalinti.

Sodyba
Pasidalinti su draugais:
Share on facebook
Share on twitter
Share on pinterest